Įdomūs faktai

Šioje rubrikoje rasite daug įdomių faktų apie muzikos poveikį ir reikšmę mūsų kasdieniniam gyvenimui ir ne tik...... Tai bus įdomi ir iš įvairių šaltinių surinkta medžiaga. Taip pat norėtume savo svetainės lankytojų ir muzikos mylėtojų paprašyti dalyvauti kuriant šią rubriką. Jeigu turite įdomios ir naudingos informacijos šia tema ir norite ja pasidalinti, prašome siųsti ir mes peržiūrėję mielai patalpinsime ją mūsų svetainėje.

Muzikos įtaka jūsų sveikatai

Nuo hiphopo iki Mocarto - bet kuri muzika, artima jūsų širdžiai, teigiamai veikia jūsų sveikatą, tvirtina mokslininkai.

Dainuodami lopšines savo besimuistančiam ir niekaip nenorinčiam užmigti mažyliui ar užsiiminėdami aerobika ar kita fizine veikla skambant ritmingai muzikai, jūs, be jokios abejonės, tiesiogiai jaučiate muzikos svarbą jūsų nuotaikai ir savijautai. Neseniai mokslininkai išsamiau panagrinėjo muzikos daromą poveikį žmogaus sveikatai ir nuotaikai.

Taigi kaip mums gali padėti muzika?
1) Muzika mažina kraujospūdį. Jeigu mažiausiai 30 minučių per dieną klausysite ramios klasikinės ar etno stiliaus – indiškos ar keltų – muzikos ir giliai kvėpuosite, galite veiksmingai atsikratyti padidėjusio kraujospūdžio problemos: t.y. arterinį spaudimą sumažinti net iki 4 punktų. Pastaba – vien raminanti muzika nepadės, būtina riboti suvartojamą druskos kiekį.
2) Padeda sumažinti įtampą. Jeigu bent 30 minučių per dieną pagulėsite tamsiame, gerai išvėdintame kambaryje, kur skamba atpalaiduojanti muzika, organizme sumažės vadinamojo streso hormono - kortizolio - kiekis, tvirtina Švedijos medicinos instituto mokslininkai. Gilus kvėpavimas klausantis ramios muzikos mažina įtampą ir nerimą praktiškai taip pat veiksmingai kaip tai daro atpalaiduojantis masažas.
3) Malšina skausmą. Mėgstama muzika gali sumažinti įkyrų skausmą – gydomosios muzikos savybes ryškiau pasireiškia žmonės, turintiems gana žemą skausmo slenkstį. Tokią išvadą padarė amerikiečių mokslininkai iš Jutos universiteto skausmo tyrimų ir mokslų instituto. 143-ų eksperimento savanorių jie prašė klausytis įvairios muzikos.
Eksperimento metu elektrodais, pritvirtintais prie tyrimo dalyvių pirštų, jie gaudavo nestiprius elektros impulsus. Paaiškėjo, kad organizmo reakcija į skausmą, klausant patinkančios muzikos, buvo ne silpnesnė. Kaip teigia tyrimo autoriai, muzika žmogaus smegenyse aktyvuoja tam tikrus jutiklius, kurie „slopina“ nervinius impulsus. Todėl skausmas juntamas ne taip stipriai.

Kaip elgtis, kad muzika teiktų maksimalią naudą ir malonumą?

Išsirinkite mėgstamiausias melodijas. Tyrimai atskleidė, jog teigiamai jūsų sveikatą ir nuotaiką gali veikti bet kokio stiliaus muzika – nuo Bacho iki Justino Bieberio.
Specialistai pateikia vieną vienintelį patarimą: jeigu norite, kad muzika padėtų sumažintų kraujospūdį, rinkitės muziką, kuri nekelia neigiamų emocijų ir neprišaukia nemalonių ar skaudžių prisiminimų. Jeigu viena ar kita melodija jums primena buvusį gyvenimo draugą, su kuriuo išsiskyrėte, šio įrašo reikėtų kuo greičiau atsikratyti.
Mokėkite muzika mėgautis. Dauguma iš mūsų muzikos klausome visą mielą dieną – namuose, automobilyje, darbe. Nieko keisto, kad nustojame muziką vertinti kaip kažką ypatingo, ji tampa paprasčiausiu garsiniu fonu, į kurį neretai net nebekreipiame dėmesio. Apie kokią nors muzikos naudą jūsų sveikatai ar nuotaikai tokiu atveju neverta net kalbėti.
Įsigykite kokybišką garso aparatūrą. Jeigu norite pajusti visą muzikos teikiamą malonumą, pasirūpinkite kokybiška garso aparatūra. Kokybiško skambesio neatstos jokios ausinės ar juo labiau kompiuterio kolonėlės.

Ugdykite gerą vaiko skonį

Tapome paprasti: į teatrą vaikštome su šortais ar džinsais, pamirštame pasakyti "ačiū", metame šiukšles kur tik papuola, o paskui stebimės, kodėl yra tokie nekultūringi mūsų vaikai...

Kaip įdiegti vaikui, o drauge ir sau geras manieras ir gerą skonį? Kad tai būtina, nėra jokių abejonių. Vien dėl to, kad apsaugotume savo atžalą nuo....alkoholio ir narkotikų. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo keista, bet iš tiesų tarp vidinės žmogaus kultūros ir žudančių priklausomybių egzistuoja ryšys.

Anglų mokslininkai, apklausę daugiau kaip tūkstantį žmonių, išsiaiškino, kad tarp klasikinės muzikos gerbėjų tėra 1,5 proc. draugaujančių su buteliu. O štai net 24 proc. hiphopo ir elektroninės muzikos mėgėjų piknaudžiauja alkoholiniais gėrimais, narkotikais ir kaip kojines keičia seksualinius partnerius. Beje, tai nėra naujas atradimas. Dar senovės Kinijos filosofas Siun Dzi rašė: "Kai muzika - tuščia, liaudis pasileidusi ir tingi, laukinė, verta paniekos." Tą patį galma pasakyti ir apie tuščias knygas, kino filmus, žaidimus.. Todėl, jeigu vaikui linkite geresnės ateities, kuo skubiau pradėkite kultūrinimo procesą!

Pradėti žinoma teks nuo savęs. Jūs galite įjungti vaikui klasiką, o patys klausytis pigių dainuškų - būkite tikri: vaikas patikės ne jūsų žodžiais, o jūsų poelgiais. Ir tuojau pat juos nukopijuos. Neatsitiktinai daugelis aktorių, rašytojų ar dailininkų vaikų prisipažįsta, kad tėvai jų specialiai nepratino prie kultūros - tiesiog namuose visuomet buvo skaitomos lnygos, lankydavosi įdomūs žmonės ir skambėjo gera muzika.

Mokslininkai įrodė, kad 18-20 nėštumo savaitę vaikas jau gali suvokti muziką. Ypač melodingą, pavyzdžiui Volfgango Amadėjaus Mocarto ir Antonijaus Vivaldžio kūrinius. Taigi, jeigu planuojate susilaukti mažylio, diekite jam gerą muzikinį skonį dar prieš gimstant. O jeigu su mokymais nėštumo metu pavėlavote, taip pat dar ne viskas prarasta. Įjunkite vaikams įvairios  muzikos - ne tik vaikiškų dainelių, bet ir klasikos, džiazo, fokloro. Svarbiausia, kad tai būtų kokybiška muzika, o ne pigūs kūriniai leidžiami per visus kanalus.

Ekspertai siūlo pradėti nuo džiazo (jis lengviau priimamas), o paskui jau galima klausytis klasikos. Paklauskite vaiko, kokius jausmus jam sukelia viena ar kita muzikinė ištrauka - jam liūdna, linksma, norisi nuo visų pasislėpti, o gal šokinėti iš džiaugsmo? Nekankinkite nykiomis paskaitomis apie tai, ką reiškia konkretus kūrinys, nes vaikas užmigs iš nuobodulio. Juk jūs neieškote paslėptos prasmės lakštingalos giesmėje - tiesiog mėgaujatės nuostabiomis trelėmis. Kad nedingtų atžalos susidomėjimas neįprasta muzika, įjunkite ją trumpai. Iš pradžių pakaks trijų - penkių mikučių. Tada vaikui kils noras paklausyti jos dar kartą. Skatinkite vaiką kurti savo muziką. Šiam reikalui žaislų parduotuvėje galima nupirkti visą orkestrą, pradedant dūdelėmis ir būgneliais ir baigiant sintezatoriumi. Jūsų atžalai tikriausiai patiks eksperimentuoti su garsais. Užrašykite vaiką į muzikos mokyklą. Nebijokite, kad jam nebeliks jėgų matematikai. Šveicarų  ir austrų mokslininkai įrodė, kad muzikos mokymasis padeda įveikti tiksliuosius mokslus ir užsienio kalbas. Amerikiečių mokslininkai priėjo išvadą, kad grojimas muzikos instrumentais padeda 4-7 metų vaikams, kurių vystymasis vėluoja, pasivyti bedraamžius skaitymo srityje, o matematikoje net aplenkti.

Muzika automobilyje

Pasirodo, kad klausantis klasikinės muzikos vairuojama atsakingiau. Taip paskelbė britų mokslininkai iš Londono metropoliteno universiteto.  Negana to, jie teigia, jog klasikinė muzika trikdo vairuotojų dėmesį ir slopina jų reakciją. Taigi ar muzikos pasirinkimas vairuojant turi įtakos eismo saugumui?

Šios neįprastos studijos autoriai net parengė sąrašą muzikos, kuri vairuotojams nerekomenduotina. Pasirodo, pavojingiausias kūrinys – Ludwigo van Beethoveno Simfonija Nr.5, antrojoje vietoje – Johanno Sebastiano Bacho tokata ir fuga d-moll, o trečiojoje – Johanno Strausso valsas „Žydrasis Dunojus”. Nieko sau klasikų įvertinimas. Matyt, šių didžių kompozitorių kūrinių ritmas nesutampa su žmogaus širdies plakimu, nes kaip tik tai tyrėjai ir paskelbė – vairuotojams labiausiai tinka klausytis muzikos, kurios ritmika sutampa su jų širdies plakimu. Pavyzdžiui, muzika, kuri priverčia širdį plakti smarkiau, gali kelti pavojų – per greitas ritmas gali sutelkti vairuotojo dėmesį į pačią muziką, o ne į kelią. Ir tarsi savaime suprantama, kad klausantis smarkios muzikos greičio paminą norisi spustelėti stipriau, kai tai nėra būtina. Moterims prie vairo nepatartina klausytis hiphopo ar šokių melodijų – jos nuteikia agresyviai. Vyrus panašiai veikia, kai automobilio salone griaudėja sunkusis metalas.

Baigdami studiją mokslininkai parengė rekomendacijas – surašė muzikos kūrinius, kurių vairuotojai gali klausytis, nes jie nei erzina, nei migdo.

1. Golden Earing - Radar Love (1974)
2. Stealers Wheel - Stuck in the middle with you (1973)
3. The Cars - Let‘s go (1979)
4. Derek and the Dominos - Layla (1973)
5. John Mellencamp - Authority song (1984)
6. Wall of Voodoo - Mexican radio (1982)
7. Billy Ocean - Get outta my dreams, get into my car (1988)
8. Beatles - Drive my car (1966)
9.  Beach Boys - Little Duece Coupe (1963)
10. Eagles - Take it easy (1972)

Įdomu yra tai, kad visi kūriniai yra praeito šimtmečio.. Gal tai patvirtina teiginį, kad šių dienų muzika yra nieko verta....

Triušiai ir muzika...

Kretingiškio Vaido Purmalio triušių fermoje ištisą parą skamba muzika. Ir klasikinė, ir populiari. Verslininkas sako, kad triušius muzika ramina, o jų mėsa būna skanesnė. Kretingiškio ūkis - vienas didžiausių šalyje: čia auga maždaug keturi tūkstančiai triušių. Visą parą fermoje sklindanti muzika - ne kretingiškio sumanymas. Toks yra vienas iš Europos Sąjungos reikalavimų. Tačiau V. Purmalis neabejoja, kad tai pasiteisina. Gyvūnus ramina ne pati muzika - ji tik tinkamas gyvenimo fonas. Grojant muzikai nesigirdi technikos keliamo triukšmo ar kitų gyvūnų bruzdesio. Juk jei visiškoje tyloje bent vienas triušis krapštelės ar koks darbuotojas subildės, visi reaguos iš karto. Muzika tuos nestiprius garsus nuslopina. Kretingiškio triušiai klausėsi ne vieno žymaus pasaulio kompozitoriaus kūrinių, bet pastaruoju metu dažniausiai jiems būna įjungta viena radijo stotis.